Atostogos tobulų saulėlydžių saloje: kurortas, kupinas laisvės dvelksmo

Viena iš įdomiausių vietų Europoje, į kurią iš Vilniaus galima nuskristi lėktuvu yra nedidelė sala Viduržemio jūroje – Ispanijai priklausanti Menorka. Gyvenimo ritmą čia diktuoja vanduo: saloje yra vienas didžiausių natūralių uostų pasaulyje, stūkso įspūdingi dar 19 a. menantys švyturiai, o sostinėje veikia vandens taksi.

Dienomis Menorkoje šiluma galima mėgautis daugiau nei 130 paplūdimių, o vakarais – kvapą gniaužiančiais saulėlydžiais vakarinėje salos pakrantėje. Be to, šis kraštas garsėja ir kulinariniu paveldu: čia buvo sukurtas bene populiariausias padažas visame pasaulyje.

Neaprėpiamos erdvės pojūtis

Menorkoje yra mažiausiai gyventojų Balearų salyne, nes visa salos žemė yra biosferos rezervatas, saugomas UNESCO – statybos ar infrastruktūros kūrimas ten yra griežtai ribojamas.

Menorka yra mėgstama vietinių ispanų arba kaimynų europiečių. Ji savo dydžiu pagal gyventojų skaičių prilygsta Šiaulių miestui, tačiau plotu yra 10 kartų didesnė. Žmonių sezono metu čia nebūna gausybė, o pažvelgus bet kuria kryptimi atsiveria Viduržemio jūros platybės. Kadangi salos dar nėra nugulę turistai, erdvės pojūtis čia – neapsakomas.

Pasak jos, iš visų 3 didžiųjų salų Balearuose Menorka kol kas yra lankoma mažiausiai. Palankiausias metas čia atvykti yra ankstyvas ruduo: rugsėjis yra vienas šilčiausių metų mėnesių.

131 paplūdimys

Bendras Menorkos pakrantės ilgis siekia daugiau nei 200 km. Kadangi saloje yra net 131 paplūdimys, čia galima rasti tinkamų kiekvieno norams. Gausu draugiškų šeimoms su mažais vaikais, balto, gelsvo, švelnaus smėlio arba laukinių, uolėtų, skalaujamų dangaus žydrumo vandeniu.

Svečius priimantys viešbučiai, ne paslaptis, stengiasi, kad prie jūros nueiti būtų kuo patogiau: jie įsikūrę 200, 100 ar vos 50 m atstumu nuo paplūdimio. Kadangi vandens pakrantė saloje yra įspūdingo ilgio, leisti laiką prie jūros labai patogu: žmonės čia nėra sugulę šalia vienas kito, nėra grūsčių, eilių ar konkurencijos, kas pirmas ir kur geresnėje vietoje pasities gultą.

Menorkoje poilsiautojai dažnai atranda saulės vonias ir poilsį prie vandens iš naujo: suvokia, kad dieviško grožio paplūdimiuose galima ilsėtis be spūsčių ir streso.

Vienas didžiausių uostų pasaulyje

Laikas Menorkoje tarsi sulėtėjęs: nuvažiuoti nuo vieno salos kranto iki kito galima per valandą. Eismo gatvėse čia nedaug – kur kas spartesnis yra Mahono uosto ritmas. Tai vienas didžiausių natūralių uostų visoje planetoje – 5 km ilgio ir beveik 1 km pločio.

Viduramžiais šis uostas buvo vienas svarbiausių strateginių objektų Viduržemio jūros regione. Šiomis dienomis jis diktuoja viso Mahono miesto rimtą: čia švartuojasi kruiziniai laivai, plaukia ekskursijos, veikia vandens taksi. Aplink uostą įsikūrę ir gausybė traukos objektų: kavinių, barų, parduotuvėlių.

Laivus šaukiantis Mahono uostas neapsieitų be visoje Menorkoje sumaniai išdėstytų švyturių: nors sala nedidelė, jų čia net 7, o seniausias pastatytas dar 1852 m. Vienas įspūdingiausių švyturių – Cap d'Artrutx, kuriame šiuo metu veikia dar ir restoranas.

Visi švyturiai yra veikiantys ir vis dar nušviečia kelią jūrų keliautojams, o juos supanti aplinka – įspūdinga, atverianti jūros platybes, uolų kalnagūbrius, salos panoramą.

Užkopus ant vakarinėje pakrantėje esančių švyturių kalvų, galima stebėti tobulus Menorkos saulėlydžius – į Viduržemio jūrą skęstanti saulė yra vienas įspūdingiausių vaizdų, kurį nemokamai kas vakarą atveria Balearų salos.

Mahonezas

Nors Menorkos kraštovaizdis įspūdingas, verta apsilankyti ir miesteliuose: didžiausias jų yra sostine tituluotas Mahono ( isp. Mahón) miestas, vietinių katalonų dar vadinamas Maó. Čia verta pamatyti britų kurtą La Mola fortą, Illa del Rei ligoninės pastatą su sodais ir 6 a. bazilika, Santa Maria de Maó katedrą, salos istoriją pasakojantį Menorkos muziejų. Kitoje salos pusėje nei Mahonas yra senoji sostinė – Ciutadella, kurioje architektūros, istorijos ir ankstyvosios civilizacijos pėdsakų dar daugiau.

Įdomu tai, kad Mahone pirmą kartą buvo sumaišytas kiaušinių ir sauso pieno padažas arba tai, ką dabar vadiname majonezu. Kalbama, kad šio padažo ištakos mena dar 18 a. – vienas prancūzų Rišelje kunigaikščių, paragavęs majonezo, iškart parsivežė jo receptą į Prancūziją, o paskui žinią apie nuostabų skonį paskleidė po visą pasaulį.

Menorka garsėja ne tik sostinėje gamintu majonezu, čia lankantis būtina paragauti vietinės gastronomijos patiekalų: caldereta de llagosta omaro troškinio, oliaigu pomidorų sriubos ir suvalgyti buñuelos deserto – autentiškų, spurgas primenančių saldėsių.

Namiškius pradžiugins valgomos lauktuvės – Maó sūris su jūros druska.

Skanus maistas, nedaug turistų, nuostabi gamta ir ramūs saulėlydžiai – viskas, ko reikia tobuloms rudens atostogoms Menorkoje, per kurias į saujas kris vasaros likučiai, gaivins Balearų vėjai ir Viduržemio jūros mėlis.